- dūkis
- 2 ×dūkis sm. žr. 3 dūkas.
◊ sàvo dūkiù eĩti; R132, MŽ174 savo galva gyventi.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dūkis
Look at other dictionaries:
dūkis — 1 dū̃kis sm. (2) K 1. dūkimas, dūka, siutas: Ją paima dūkis rš. Protarpiais jai užeidavo dūkis rš. Šis, akis užsipylęs ir dūkiù svyrinėdams, ... dar būrų giria vagystę K.Donel. 2. siautimas: Tai vaikų dū̃kis DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
padūkis — pãdūkis sm. (1), padū̃kis (2) 1. K padūkimas, pasiutimas, siutas: Tą jautį galima lig pãdūkio įerzinti Klov. Užėjo pãdūkis, tai ir nerimsta Lnkv. Kad užeina koks pãdūkis, nors tu ką nori daryk – neperkalbėsi Grž. Dabar alaus pats padū̃kis… … Dictionary of the Lithuanian Language
įdūkis — dkt. Įdūkio pagáutas ji̇̀s púolė mùštis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
podūkis — sm. (1) BŽ41,326; LL36 padūkimas, pašėlimas: Kumeliukas siautė, tarytum jaunystės podūkio pagautas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
įdūkis — sm. (1) DŽ įdūkimas: Arklys lėkė kiek įkabindamas, lyg jį būtų apėmęs šeimininko įdūkis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
